Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto pirmoji vyresnioji

1837 m. gegužės 9 d. – 1881 m. gegužės 14 d.

Šventė – gegužės 13 d.

Atsidavusi apaštalavimui nuo pat jaunystės, vėliau tapo ištikima kun. Bosko pasekėja. Kartu su juo kūrė Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų institutą, ypač besirūpinantį stokojančiųjų merginų bei mergaičių auklėjimu. Pavyzdinga vienuolė, nors ir nebaigusi jokių mokslų, vadovavo šiam institutui su didele išmintimi. Meilė, trykštanti iš Marijos Domininkos, patraukė daug jaunų merginų ir vertė jas lenktyniauti dosnumu. Niekuo neišsiskirdamos, jos gyveno didvyrišką gyvenimą pasikliaudamos Apvaizda. Jas lydėjo šeimyniška šiluma, kurią aplink save sukurdavo nuolanki „vikarė“. Tokia dvasia išliko ir bėgant metams. Vadovaujant M. D. Mazzarello, institutas pradėjo smarkiai plėstis.
Dėl savo žmogiškųjų ir krikščioniškų dovanų, ji tebėra gyvenimo pavyzdys ne tik Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto seserims, bet ir kitiems saleziečių šeimos nariams bei bičiuliams, sekantiems didžiuoju jaunimo apaštalavimo idealu.

***

„Drąsos, mano dukros, šis gyvenimas greitai praeina ir mirties akimirką mums telieka tik mūsų darbai; svarbu, kad jie būtų atlikti gerai. Mirties akivaizdoje kaprizai, išdidumas, tuštybė noras viską žinoti ir nenoras paklusti mažiau protingam už save sukels mums didelį sąmyšį.“ (Šv. Marija Domininka Mazzarello)

„Būkite šventomis!“ Jūs pasakysite, kas gali tiek daug siekti? Juk reiktų turėti marias laiko, kad nuolatos būtum bažnyčioje; reiktų būti labai turtingiems, kad dalytum dosnias išmaldas; reiktų būti gerai išsimokslinusiems, kad galėtume suprasti, mokytis, protauti! Taip mąstyti – labai didelė klaida. Netiesa, kad šventumas susideda iš sudėtingų ir išskirtinių dalykų, prieinamų tik kai kuriems išrinktiesiems. Netiesa, šventumas – gerai atlikti tai, ką turime atlikti. Šventieji atlikdavo savo pareigas Dievui, kentėdami vardan Jo meilės, aukodami savo skausmus ir kančias. Štai šventumo kelias.“ (Kun. J. Bosko)

į šventųjų ir palaimintųjų sąrašą