Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija
займы онлайн installment payday loans займ онлайн

Pal. Magdalena Morano

  

Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto sesuo

1847 m. lapkričio 15 d. – 1908  m. kovo 26 d.

Minėjimas – lapkričio 15 d.

Gimusi Italijoje netoli Turino, Magdalena nuo pat vaikystės užsiėmė pedagogine praktika tarp savo miestelio vaikų. Po to, kai įgijo pedagogės diplomą, tai tapo jos gyvenimo vedamąja linija. Sukaupusi didaktinės ir katechetinės patirties, stiprinama tvirto tikėjimo sulaukusi 30-ties metų galėjo įgyvendinti savo svajonę –  pasišvęsti Viešpačiui. 1879-aisiais ji tampa Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto seserimi ir prašo Aukščiausiojo malonės „suteikti tiek gyvenimo metų, kol nepasieks šventumo“. 1881 m. buvo pasiųsta į Siciliją ir ten pradėjo vaisingą auklėjamąją veiklą tarp vietinių gyventojų, ypač mergaičių. Siekdama skelbti Viešpaties vardą, atidarė mokyklas, oratorijas, internatus bei apmokymo centrus visuose salos kampeliuose. Paskirta provincijos vyresniąja, įsipareigojo daugelio pašaukimų formavimui. Žmones ji patraukdavo savo atsidavimu ir skleidžiamu bendruomeniškumu. Magdalenos Morano apaštalavimą drąsino ir vertino vyskupai, patikėję vaikų katechezę jos evangeliniam ryžtingumui.

Susirgusi vėžiu, sesuo Morano mirė 1908 m. kovo 26-ąją, nugyvenusi paklusnų gyvenimą Malonei, niekuomet neužkirtusi kelio jos veikimui savanaudiškumu. Ji gerai suprato, kad kun. Bosko Prevencinė sistema – ne tik pedagoginis metodas, bet dvasingumas, vystantis bei nukreipiantis gerąsias žmonių savybes Viešpaties ir brolių tarnystei.
1994 m. lapkričio 5 d. Katanijoje, tame pačiame mieste, kuriame mirė, ses. M. Morano Jono Pauliaus II buvo paskelbta palaimintąja.

***

„Šiame laiške, paženklintame dramatišku žmogiškųjų vertybių krize ir nenumaldomu Absoliuto troškimu, iš jūsų, auklėtojai, yra prašoma įgyvendinti rimtą ir įpareigojančią doktrinos įsisavinimo programą, dorovingą gyvenimą ir ištvermę praktikuojant meilę. Tegu būna jums pavyzdžiu sesuo Magdalena Morano, kuri, skatinama gilios meilės ir šventumo troškimo, savo metus su ramybe ir narsa atidavė auklėjimui. Ją įsipareigojimuose palaikė šventųjų kun. Jono Bosko ir sesers Marijos D. Mazzarello pamokymai ir pavyzdžiai. Žvelgdama į jūrą ji sakydavo: „Ar matai, kokia neaprėpiama yra jūra? Dar didesnis yra Dievo gerumas!“ (Jonas Paulius II, iš beatifikacijos kalbos)

„Brangūs auklėtojai, tegu kiekvienas pasirūpina būti mylimas, jei norite, kad jūsų būtų klausoma. Tai pasieksite, jei žodžiais ir dar labiau – darbais parodysite savo auklėtiniams, kad jūsų pastangos yra skirtos tik jų naudai. Visiems būtina kantrybė, uolumas ir malda, be kurios, mano manymu, yra beprasmiškas ne tik geras protavimas, bet ir geras organizavimas.“ (Kun. J. Bosko).

į šventųjų ir palaimintųjų sąrašą