Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija
займы онлайн installment payday loans займ онлайн

Pal. Aloyzas Variara

Salezietis kunigas misionierius

1875 m. sausio 15 d. – 1923 m. vasario 1 d.

Minėjimas – sausio 15 d.

Gimė 1875 m. sausio mėn. 15 d.Viargi mieste, Italijoje. Į saleziečių mokyklą Valdoke atvyko likus keturiems mėnesiams iki kun. Bosko mirties. Pirmąjį savo susitikimą su Šventu Auklėtoju aprašė taip: „Vieną popietę žaidėme oratorijos kieme. Staiga pasigirdo balsas: Kunigas Bosko! Kunigas Bosko! Visi nubėgom į jo pusę. Apstojom jį ratu, kai norėjo išlipti iš vežimo, kuriuo grįžo namo. Kun. Bosko sunkiai išlipo iš vežimo. Buvo be jėgų. Priėjau  prie jo kiek įmanoma arčiau ir galėjau netrukdomas jį matyti. Pastebėjau, kaip atkreipė savo žvilgsnį į mane ir ilgai žiūrėjo. Tai buvo viena laimingiausių dienų mano gyvenime. Pažinau Šventąjį. Kun. Bosko pastebėjo mano širdy kažką, ką tiktai Dievas ir jis galėjo pamatyti.“

Beveik trylikos metų Aloyzas atvyko į mokyklą Valdoke lydimas savo tėvo. Jo tėvas, išsilavinęs žmogus, užsiminė sūnui apie galimybę tapti kunigu. Tuomet berniukas atsakė: „Tėti, aš nejaučiu pašaukimo!“ „Marija krikščionių Pagalba padės jį pajusti… Būk geras ir mokykis!“ Būdamas naujoje aplinkoje, Aloyzas noriai dalyvaudavo kasdieniuose žaidimuose. Smalsiai klausydavosi visko, kas buvo kalbama apie kun. Bosko.  Netikėtai sutiktas kun. Bosko žvilgsnis sužadino Aloyzui mintį apie pašaukimą į saleziečių kongregaciją ir kunigystę. Berniukas įsitikino, kad jo tėvas buvo teisus.

Būdamas septyniolikos metų tapo novicijumi. Buvo 138 novicijų. Postulatą atliko Valsaliče. Būdamas devyniolikos išvažiavo į Kolumbiją dirbti su raupsuotais Agua de Dios mieste. Šiame mieste, kuriame gyveno apie du tūkstančiai žmonių, buvo 800 sergančių raupsais. Dėl pavojaus užsikrėsti raupsais civilinė ir bažnytinė valdžia nesilankydavo Agua de Dios mieste. Kun. Aloyzo domėjimasis muzika ir teatru padėjo jam įnešti į „kančios miestą“ naują dvasią. 1897 m. Kolumbijos saleziečių inspektorius  rašė kun. Rua: „Agua de Dios mieste džiugi naujiena – tai besikuriantis pučiamųjų orkestras, palengvinantis raupsuotųjų gyvenimą. Gyvuoja vos tris mėnesius, bet padarė didelę pažangą. Jauni muzikantai – išskyrus keletą – raupsuotieji žmonės: spaudžia širdį ir ašaros užlieja akis, matant šiuos vargšus, visas dienas praleidžiančius pučiant  instrumentus. Muzikos mokytojas – mūsų klierikas Aloyzas Variara, mūsų žydinčios oratorijos, į kurią atbėga jaunimas iš visų slaugos namų, širdis“.

Tikslas, kurį turėjo kun. Rua, siųsdamas kl. Variarą į Agua de Dios, buvo pasiektas. Kl. Variara savo optimizmu ir džiaugsmu įnešė  pavasario dvelksmą į pilką žmonių, paliestų raupsais, kasdienybę. Tarp užsiėmimų kl. Variarai likdavo laiko mokymuisi, o ypač asketinių knygų skaitymui. Jo kasdieninėje dienotvarkėje buvo daug dėmesio skiriama artimo meilei ir patarnavimui nelaimingiems žmonėms. Kun. Crippa nuo pačios saleziečių veiklos pradžios gyvenęs Agua de Dios mieste ir tapęs antru bendruomenės direktoriumi bei parapijos klebonu, taip apie jį liudija: „Nuo tada, kai atvyko į Agua de Dios, pastebėjau kaip buvo paliestas kun. Bosko posakio, kad kitam neįmanoma duoti to, ko pats neturi: t.y., tos dorybės, kurios pats nepraktikuoji. Atvykęs į naują darbo vietą ne tiktai stengėsi laikytis Kongregacijos Konstitucijos, bet ir tęsė pradėtą noviciate formaciją. Matėsi, kaip augo jo dorybės. Nuoširdi intencija augino jame Dievo meilę bei skatino laimėti jaunimą Dievui. Padėjo stiprų sekmadienio Oratorijos pamatą. Užsiėmė vaikų ruošimu Pirmajai Komunijai. Vedė katechezės pamokas. Įkūrė šv. Aloyzo draugiją.“ Labai aukojosi dėl vaikų ir jaunimo, dažnai nukankintų kūno kančiomis. Muzika ir teatras, atsiradę jų dvasinėje ir socialinėje aplinkoje, įnešė naujos gyvybės, bet ar sugebėjo sumažinti kančią ir šių žmonių atskirtį nuo pasaulio?

Aloyzas Variara tapo kunigu 1898 m. balandžio 24 d., būdamas 23 metų. Per pirmus penkis kunigystės metus – dėl personalo stokos – Inspektorius skyrė jį vieninteliu kunigu, padedančiu Agua de Dios klebonui ir direktoriui. Kun. Aloyzas savo kunigo saleziečio gyvenime pasižymėjo ypatingu darbštumu. 1901 m. liepos 22 d. direktorius ir klebonas raše laiške Inspektoriui: „Kiekvieną dieną kun. Aloyzas praleidžia 4-5 val. klausykloje. Labai sukūdo. Bijau, kad neatlaikys kasdienio darbo“. Minėtas anksčiau Inspektorius 1987 m. rašė kun. Rua apie nenuilstančius saleziečius prieglaudoje: „Didžiausias raupsuotųjų centras Kolumbijoje Agua de Dios – tai vieta nenuilstančio heroizmo, kupina vaisių dangui.“

Prieglauda Agua de Dios mieste tapo labai gyva parapija, kurios teritorijoje be Oratorijos atsirado ir darželis, ir mokykla, ir mokyklos dirbtuvės. Buvo įkurta keletas naujų religinių bendrijų. Saleziečiai palaipsniui kūrė reikalingas sąlygas vaikų ir jaunimo socialiniam auklėjimui, ugdymui ir laisvo laiko praleidimui. Kun. Variara rodė didelę iniciatyvą.

1905 m. gegužės 7 d. įkūrė Švč. Jėzaus ir Marijos Širdies dukterų kongregaciją. Tos kongregacijos naujovė, kad priešingai nei į kitus institutus ar vienuolijas, buvo priimamos raupsuotos merginos ir sveikos merginos, kurių tėvai sirgo raupsais. Kun. Variara iš prigimties buvo žmogumi, nešančiu palengvėjimą. Būdamas auklėtoju ir sielovadininku kun. Bosko dvasioje, tapo kirėniečiu žmonėms, paliestiems raupsų, ir jų dėmesingu dvasios tėvu. Savo aplinkoje siūlė gyvenimo idealą, kuris labai aiškiai kreipė žvilgsnį į Kristų ir į kitą žmogų. Deja, naujos kongregacijos įsteigimo idėja tapo pasipriešinimo priežastimi prieš jauną jos įkūrėją. Pirmiausia Saleziečių kongregacijoje, bet ne tik joje. Įkūrėjui buvo sukakę vos 30 metų. Tai buvo pirmas atvejis, kai bendrabrolis neabejodamas, kad mes šešėlį kun. Bosko Įkūrėjui, pats nusprendė tapti įkūrėju. Laimei, kun. Variara ne tik meldėsi ir mąstė, bet ir prašė savo direktoriaus ir klebono patarimo. Užuojauta raupsuotiems sujungė jų jėgas kuriant naują veiklą, kuri sukėlė pasipriešinimą. Nors vietinis vyresnysis jį parėmė, kun. Variara įžengė į daugiaetapį Kalvarijos kelią, kuris jį atvedė į savotišką tremtį. Iki gyvenimo pabaigos Inspektorius jį siųsdavo darbuotis į įvairias saleziečių bendruomenes, labai nutolusias nuo Agua de Dios. Šis sprendimas pasitarnavo tam, kad Švč. Jėzaus ir Marijos Širdies dukterų kongregacija šiandien turi savo įkūrėjo laiškus, kurių neturėtų, jei jis būtų likęs naujos kongregacijos gimimo vietoje.

Mirė 1923 m. vasario mėn. 1 d. sulaukęs 48 m.

2002 m. balandžio mėn. 14 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė kun. Aloyzą palaimintuoju.

į šventųjų ir palaimintųjų sąrašą