Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija
займы онлайн installment payday loans займ онлайн

Saleziečių žinių istorija

„Saleziečių žinios“ ir kun. Jonas Bosko

Įžanga

Saleziečių Žinių pradžia buvo tokia: kun. J. Bosko norėjo, kad kiti sužinotų ne vien apie jo gerus darbus, bet ir apie tai, ką dar būtų galima nuveikti kartu su geros valios žmonėmis. Tai ir buvo priežastis, paskatinusi jį iš pradžių apmąstyti, o vėliau ir pradėti leisti Saleziečių Žinias. Veikiai šis žurnalas tapo viena svarbiausių kun. J. Bosko apaštalinės ir leidybinės veiklos formų. Jis norėjo, kad Saleziečių Žinios:

informuotų, ir pasaulis pažintų jo kongregaciją, jos veiklą – tai pasitarnautų visuotiniam gėriui.
ugdytų plačiąja prasme, taigi ne vien tikėjimo (moralinio bei dvasinio ugdymo), bet ir bendražmogiškoje bei kultūros srityje.
skleistų kultūrą ir kiti sužinotų, kad saleziečiai ir čia stengiasi būti pirmose gretose, kad būtų galima leisti jų literatūros, mokslo, meno, istorijos, katechezės, teatro, žurnalistikos, poezijos veikalus.

Taigi SŽ yra žurnalas, pasakojantis apie pačius įvairiausius saleziečių pasaulio įvykius, kuriuos galėtume apibendrintai pavadinti „ugdymo“ įvykiais. Turbūt gražiausiai ir iškalbingiausiai mūsų žurnalą apibūdino salezietis prancūzas Michelas Mouillard’as: – TAI SALEZIETIŠKAS ŽVILGSNIS Į PASAULĮ IR ŽVILGSNIS Į SALEZIEČIŲ PASAULĮ.

Salezietiškas žvilgsnis į pasaulį reiškia tai, kad visi darbai ir įvykiai stebimi bei analizuojami ne vien dėl „žinojimo“, bet taip, kad tas įgytas žinojimas padėtų ugdyti. Žvilgsnis į saleziečių pasaulį reiškia, kad saleziečių veikla ir darbai yra skelbiami turint tikslą, kad kitos ugdymo instancijos, taip pat ir šeimos, pažintų salezietiškos veiklos kryptį bei savitumą.

Įsteigimas

„Mūsų įstatuose, o garbingieji bendradarbiai, yra numatytas mėnesinis žurnalas, kuris savu laiku bus leidžiamas, kad jums praneštų apie nuveiktus darbus ir tai, ką dar turime nuveikti, kad įgyvendintume sau išsikeltus tikslus“, – taip rašė kun. J. Bosko leidinyje, kuris istoriškai gali būti laikomas pirmuoju SŽ numeriu, nors tuomet jis dar labai skyrėsi nuo dabaPirmųjų kun. J. Bosko „Saleziečių žinių“ numerių, dar vadintų „Knygų mėgėjas katalikas“, viršeliai. 1877 metai.rtinio žurnalo.

Iš pradžių kun. J. Bosko manė, kad tai turėtų būti periodinis leidinys, padedantis palaikyti bendradarbių ir bendrabrolių saleziečių ryšį. Jame turėjo būti publikuojamos žinios, žinutės, straipsniai, pasakojimai, planuota pateikti skaitytinos literatūros nuorodų, propaguoti deramą elgesį.

Idėja beveik kas mėnesį leisti tokį leidinį kilo vienam saleziečiui koadjutoriui – saleziečiui pasauliečiui Pietrui Barale’ui, ir šis oratorijos spaustuvėje pradėjo spausdinti lankstinuką pavadinimu KNYGOS MEGĖJAS KATALIKAS. Tai – 1875 metai.

1877 metais šis lankstinukas buvo smarkiai pakeistas. Kun. J. Bosko, kurį laiką brandinęs idėją leisti periodinį informacinį ir ugdomąjį spaudinį, nusprendė pasinaudoti tuo, kas jau egzistavo – bendradarbio Barale’io lankstinuku. Jis asmeniškai ėmėsi vadovauti ir padidino spaudinio apimtį iki 8 puslapių bei davė naują pavadinimą: KNYGOS MĖGĖJAS KATALIKAS IR SALEZIEČIŲ BIULETENIS. Pirmasis toks leidinys buvo žinomas kaip III METŲ V NUMERIS.

Nuo 1878 m. sausio leidinys leidžiamas iki šių dienų išlikusiu pavadinimu: SALEZIEČIŲ BIULETENIS (liet. SALEZIEČIŲ ŽINIOS). Kaip jau minėta, iš pradžių kun. J. Bosko pats vienas dirbo žurnalo direktoriaus, redaktoriaus, maketuotojo, grafiko, galbūt net ir spaustuvininko darbus… Kunigas norėjo, kad leidinys atitiktų jo pasirinktus kriterijus, kurie visų pirma buvo apaštaliniai ir ugdomieji.

Svarba

Tai, kad kun. J. Bosko pats ėmėsi vadovauti, iškalbingai byloja, jog savo leidiniui jis teikė išties didžiulę reikšmę. Dar daugiau: 1878 metų pradžioje nusprendęs šį darbą patikėti kitam asmeniui, jis pasirinko Borgo San Martino direktorių, kuriam ir paskyrė vadovauti „Saleziečių žinioms“. Tai – 39 metų kun. Giovanni Bonetti (Džiovanis Bonetis).

Tai, kad jis buvo atleistas iš bendruomenės, koledžo ir mokyklos direktoriaus, atsakingo už didelį jaunimo būrį, pareigų, rodė, jog naujosios jo pareigos buvo dar svarbesnės.

Raida

Įdomu apmąstyti Saleziečių Žinių raidą, pradedant nuo tų laikų, kai kun. J. Bosko dar buvo gyvas.

Palaikyti bendradarbių vienybę ir juos informuoti (1875 metai).

Saleziečių Žinios gimė veikiau dėl bendradarbių nei dėl misijų. Kilo neatidėliotina būtinybė sukurti gerai motyvuotą ir vieningą organizaciją, kad būtų galima daryti gera vargstantiems jaunuoliams. To meto Turine tokių jaunuolių gyveno daug – jie atvykdavo iš skurstančių provincijos kaimų ir dažnai būdavo paliekami likimo valiai.

Maloniai, bičiuliškai, be aštresnių polemikų kviesti daryti gerus darbus(1877 metai).

Kun. J. Bosko buvo taikus žmogus, bet nevengė ir diskusijų. Štai ką iš Romos jis rašė kun. Bonečiui: „Liaukis kovojęs ir rašyk taikius žodžius, kaip esu tau daugelį kartų pataręs“.

Leisti pažinti (t. y. „su protingu apdairumu įteigti, įtikinti“) saleziečių darbus bei veiklą ir skleisti šią informaciją be jokio atlygio (1878 metai).

Platinti žurnalą kaip viešą periodinį leidinį (1883 metai).

Daryti viską, kad „suvienytų mus dvasioje“, suvienytų jėgas ir jų galia dar labiau išaugtų (Biografiniai atsiminimai, 13, psl. 286, dar 1883 metai).

Manau, nesunku suprasti didįjį kun. J. Bosko rūpestį, kuris niekada jo neapleido: kunigas troško, kad bendrabroliai ir bendruomenės būtų solidarūs, išlaikytų vieningą gyvenimo kryptį, kad būtų suderinti skirtingi mentalitetai ir programos. Kad būtų liudijama, jog esama, ir būtų iš tikrųjų, cor unum – tai būtina kongregacijos išlikimo ir, žinoma, gerų apaštalavimo rezultatų sąlyga.1879 m. spaustuvė Valdoke, kur buvo spausdinamos kun. Bosko „Saleziečių žinios“

Oficialus saleziečių kongregacijos spaudos organas (1886 metai).

Kongregacija plačiai išgarsėjo dar kun. J. Boskui gyvam esant. Kun. Ceria (Čeria) rašo, kad kun. J. Bosko buvo įsitikinęs, kad „geras periodinis leidinys laikui bėgant taps paveikesnis už sakyklas“.

Jis norėjo, kad saleziečiai visada būtų tuo, kuo pasirinko būti – tikrais saleziečiais: pavyzdžiui, mokyklos mokytojas visų pirma yra salezietis, o tik po to mokytojas. Kartu gyvenantis bendrabrolis yra visų pirma brolis, o tik po to kolumbietis, indas, lenkas, rusas, lietuvis…

Pagrindinis saleziečių darbų palaikymas ir oficialus kongregacijos spaudos organas (Generalinė Kapitula 19, 1965 metai).

Įvairiais būdais buvo stengiamasi pritraukti naujų skaitytojų. Šiandienos žodžiais kalbant, iškilo naujam laikmečiui būdingas rūpestis dėl „auditorijos“. Saleziečiai, didžiojo komunikuotojo sūnūs ir paveldėtojai, jau mokėjo žengti koja kojon su naujaisiais laikais ir plačiai žvelgti į pasaulį.

Oficialus Saleziečių šeimos leidinys (1971 metai), kurio tikslas – skleisti kun. J. Bosko dvasią, supažindinti su saleziečių veikla, skatinti naujus pašaukimus.

Gyvename komunikacijos eroje, taigi saleziečiai, būdami dėmesingi laiko ženklams, nori į juos atsiliepti. Todėl jie stengiasi sužadinti simpatiją sau ir žmonių norą bendradarbiauti su saleziečiais, kaip visada siekdami vienintelio tikslo – atverti kelius gėriui.

Pasauliečių įtraukimas (1996 metai). Šiandien Saleziečių Žinios yra labai vertinga komunikacijos priemonė visuotinai dalytis salezietiška dvasia ir šiuolaikiškas būdas į ugdymo bei evangelizacijos misiją įtraukti tiek visą saleziečių šeimą, tiek bendradarbius pasauliečius, kurie kartu su saleziečiais darbuojasi auklėjimo ir religinio ugdymo srityje.

Istorija

1877 m. Saleziečių Žinios pradėtos leisti itališkai. Oficialus pirmasis jų pavadinimas – „Knygų mėgėjas katalikas“.
1879 m. Pasirodo pirmasis leidinys prancūzų kalba.
1886 m. Saleziečių Žinios pradėtos leisti ispaniškai. Spausdinama Turine. Jos leidžiamos dar tik devintus metus, bet jau pasiektas 40 000 egzempliorių tiražas.
1895 m.
Pradedamos leisti 6 naujomis kalbomis: anglų, vokiečių, lenkų, portugalų, vengrų, slovėnų. Iš viso leidinys spausdinamas 8 kalbomis. Skaitytojų skaičius siekia 300 000.
Vėliau, leidimai flamandų, olandų, austrų, lietuvių, indų, čekų, slovakų, kroatų, japonų, kinų kalbomis.
1930 m. Leidykloje dirba 30 žmonių, iš jų – 21 salezietis. Tiražas jau siekia 360 000 numerių, iš jų – 180 000 italų kalba;
1965 m. 27 leidimai ir milijoninis tiražas;
1977 m. (Saleziečių Žinios 100 metų jubiliejus) 34 leidimai, 70 šalių, 19 kalbų, 10 milijonų egzempliorių per metus.
2003 m. leidimų 29 kalbomis skaičius – 55; SŽ pasiekia 151 šalį.
5 leidimai Afrikoje 3 kalbomis
17 leidimų Amerikoje 5 kalbomis
13 leidimų Azijoje 12 kalbų
1 leidimas Australijoje 1 kalba
19 leidimų Europoje 17 kalbų

Daugelyje pasaulio šalių leidžiant „Saleziečių žinias“ dirba ir jauni savanoriaiSaleziečių Žinios itališkai leidžiamos 500 000 egzempliorių tiražu, iš jų beveik 100 000 keliauja į užsienį, į kitas 54 SŽ redakcijas.

Iš viso pasaulyje per metus išeina 20 milijonų Saleziečių Žinių numerių. „Daugianacionalinis gėris“ – taip pasakė vienas žmogus, būdamas tikras, kad 20 mln. žurnalo egzempliorių gali reikšti 40–50 mln. skaitytojų, t. y. išties gausią auditoriją, kuria nedaugelis kitų leidinių gali pasigirti.

Visų leidinių bendrybe galime pavadinti „politinę liniją“ – įkvėpimo turime semtis iš to paties šaltinio, neprarasti savo šventojo steigėjo dvasios, naudoti tą patį metodą – PREVENCINĘ SISTEMĄ.

Kaip jau minėjome, esminis dalykas yra UGDYMAS, kuris persmelkia visa kita. Kiekviena pateikiama žinia, kiekvienas pasakojimas, net anekdotas turi auklėti.

Ugdymas – tai mūsų ribos ir sykiu tai, kuo galime pasigirti!

į viršų