Salezietis vyskupas

1873 m. birželio 5 d. – 1930 m. vasario 25 d.

Šventė – lapkričio 13 d.

Gimė netoli Milano, šalia Pavijos. Liudvikas buvo judrus, rūpestingas, labai mylintis arklius vaikinas, norėjęs tapti veterinaru. Užaugęs krikščioniškoje šeimoje, sulaukęs 12 metų buvo išsiųstas į Turiną, į kun. Bosko mokyklą. Asmeniškai pažinojo kun. Boską, kuris vieno susitikimo metu jam pasakė, turintis atskleisti paslaptį. Liudvikas iš karto norėjo ją sužinoti, tačiau nespėjo, nes po kelių mėnesių kun. Boskas mirė. Būdamas penkiolikos, Liudvikas apsisprendė tapti saleziečiu ir 1889 m. sudėjo pirmuosius įžadus į kun. Mykolo Rua rankas, kuris jau vieneri metai buvo kun. Bosko įpėdiniu. Dėl ypatingų gabumų buvo išsiųstas studijuoti į Romą, Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą. 1895-aisiais gavo kunigo šventimus. Po metų buvo paskirtas direktoriumi ir novicijų mokytoju netoli Romos įsikūrusioje įstaigoje. Jaunuoliai novicijai žavėjosi jo žmogiškumu bei dvasingumu ir greitai jį pamilo. Savo ruožtu kun. Versilija buvo jiems pasiaukojamai atsidavęs ir visada linksmas.
1905 m. Šventasis Sostas siuntė saleziečius į Kiniją, tuo metu labai neturtingą ir išnaudojamą Vakarų. Misijos vadovu paskirtas kunigas paskutiniu momentu sunkiai susirgo, tada jo vieton paskyrė kun. Liudviką Versiliją. Nuvykęs iš karto įsteigė prieglaudą Makao mieste. Jam apaštalaujant, Kinijoje prasidėjo revoliucija ir šalį užgriuvo pilietinis karas. Tokioje sudėtingoje situacijoje popiežius Benediktas XV kun. Liudviką paskyrė Shiu Chow vyskupu. Juo tapęs, jis įsteigė naujas misijas, atidarė mokyklas ir seminarijas, dar kartą pasirodydamas kaip geras ir drąsus organizatorius, kurį žmogiškumas skatino imtis net ir pačių nuolankiausių darbų. Visi – krikščionys ir ne krikščionys – jį mylėjo ir gerbė.
1930 m. vasarį, grįždamas į savo misiją kartu su kun. Karavariju, buvo nužudytas piratų, kai stengėsi apginti tris katechetes, keliavusias kartu su jais. Nukankintas dėl tikėjimo, buvo paskelbtas šventuoju 2000 m. lapkritį.

***

1920 metais mons. Versilija rašė Vyriausiajam rektoriui kun. Alberai: „Tegu šis laiškas užtikrina jus, kad saleziečiai Kinijoje jus labai myli, ir bendru darbu siekia skleisti šiuose tolimuose kraštuose Dievo garbę, pamaldumą Marijai Krikščionių Pagalbai ir gerą mūsų Kongregacijos vardą. Jei reiktų kokios aukos, visada galite mumis pasikliauti, nes visi turime gerą valią. Nežinau, ar mūsų jėgos atitiks lūkesčius, tačiau aukos troškimas didelis“.

„Tikintieji, viena yra tikra, kad Danguje paruošta vieta kiekvienam ir kad Viešpats nori, jog visi taptume išganyti ir būtume kartu su Juo. Taip pat yra tikra, kad dabartinio gyvenimo laikas trumpas, tačiau nuo jo priklauso mūsų palaima danguje. Taigi drąsos! Garbės karalystė buvo užkariauta mūsų Išganytojo. Jis yra kelias, vadovas ir atlygis; tenepritrūksta mūsų bendradarbiavimo ir įnašo.“ (Kun. J.Boskas).

į šventųjų ir palaimintųjų sąrašą