Rugpjūčio 16 d. sukaks 200 metų nuo jaunimo ugdytojo ir bičiulio, saleziečių kongregacijos įkūrėjo šv. Jono Bosko gimimo. Šia proga popiežius Pranciškus pasiuntė laišką dabartiniam saleziečių kongregacijos vadovui kun. Angelui Fernandezui Artime. Dabar paskelbtas laiškas pasirašytas birželio 24-ąją – šv. Jono Krikštytojo liturginės šventės dieną.

Visa Bažnyčia su dėkingumu atsimena šventąjį Joną Bosko – saleziečių kongregacijos ir Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų kongregacijos, taip pat bendradarbių asociacijų, sudarančių dabartinę saleziečių šeimą, įkūrėją, – rašo Pranciškus. Visa Bažnyčia atsimena šį šventąjį jaunimo auklėtoją ir ganytoją, parodžiusį jaunimui naujus kelius į šventumą, sukūrusį naujus ugdymo metodus, naujiems laikams pritaikiusį jam suteiktą Šventosios Dvasios charizmą.
Popiežius prisimena savo neseną susitikimą su saleziečių bendruomene Turine. Būdamas šiame mieste birželio mėnesį, jis aplankė Marijos Krikščionių Pagalbos baziliką, saugančią šv. Jono Bosko relikvijas. Dabar, šiąja žinia, – rašo Pranciškus, – trokštu vėl kartu su jumis dėkoti Dievui, priminti kai kuriuos esminius Jono Bosko dvasinio palikimo aspektus ir paraginti jus drąsiai pagal juos gyventi.

Per pastaruosius du šimtmečius nuo šv. Jono Bosko gimimo Italija, Europa ir pasaulis gerokai pasikeitė, bet ne jaunimo siela: ir šiandien vaikinai ir merginos atviri gyvenimui, susitikimui su kitais ir su Dievu. Tačiau kaip vakar taip ir šiandien yra jaunų žmonių, kuriems gresia drąsos praradimas, dvasinė anemija, atstūmimas. Šv. Jonas Bosko mus moko nestovėti rankas sudėjus, bet eiti į pirmąsias eiles, pasiūlyti jaunimui integralų ugdymą, kuriame būtų vietos ir religinei dimensijai, kuris paliestų protą, jausmus, visą Dievo sukurtą ir mylimą asmenį.

Vienas svarbiausių kunigo Bosko pedagogikos bruožų, – rašo popiežius, – yra meilės įkvėptas gerumas ir švelnumas, pasireiškiantis simpatija, rūpestingumu, supratimu, dalyvavimu jauno žmogaus gyvenime. Jis tvirtina, kad negana tik mylėti, bet reikia, kad meilę liudytų konkretūs veiksmai. Ugdymo aplinka turi būti panaši į šeimą, kurioje ugdytojas jaunam žmogui būtų tėvas, mokytojas ir bičiulis.
Šiandien saleziečių šeima savo pedagoginėje ir misionieriškoje veikloje susiduria su naujomis užduotimis ir iššūkiais, – rašo popiežius, paminėdamas saleziečių pramintus kelius į socialinės komunikacijos priemonių sukurtą naują aplinką, taip pat veiklą ypatingomis sąlygomis besivystančiose šalyse, tarp migrantų, kitoms kultūroms priklausančių ir kitas tikybas išpažįstančių žmonių.

Popiežius taip pat atkreipia dėmesį į vieną specifinį saleziečių pašaukimo aspektą – jie tuo pat metu yra ir jaunimo ugdytojai, ir pagal savo specifinę charizmą gyvenantys ir evangelizuojantys vienuoliai. Buvimas evangelizuojančiais ugdytojais tai ir malonė, ir formacijos, studijų, apmąstymų, maldos ir askezės vaisius. Salezietis tai toks ugdytojas, kurio veikloje ir bendravime su jaunimu visada turi skambėti ir žinia, kad Jėzus myli kiekvieną žmogų, kad jis paaukojo savo gyvybę dėl mūsų išganymo, kad jis yra su mumis, mus stiprina, mums šviečia, mus vaduoja.

Bažnyčia supranta kokia didelė atsakomybė yra jaunosios kartos ugdymas. Bažnyčia taip pat džiaugiasi ta didžiąją charizma, kuria buvo apdovanoti saleziečiai. Tad reikšdamas jums dėkingumą, raginu jus drąsiai gyventi pagal jūsų steigėjo palikimą, mąstyti, kalbėti ir dirbti su tokiu pačiu evangeliniu radikalumu, – rašo popiežius saleziečiams šv. Jono Bosko gimimo 200 metų sukakties proga.

(Vatikano Radijas)