Kunigas, jaunimo tėvas ir mokytojas

1815 m. rugpjūčio 16 d. – 1888 m. sausio 31 d.

Šventė – sausio 31 d.

Gimė netoli Turino (Italija), valstiečių šeimoje. Nuo pat vaikystės jautė, kad Viešpats jį kviečia pašvęsti savo gyvenimą neturtingo jaunimo labui. Tapęs kunigu, pradėjo burti aplink save šimtus jaunuolių, kuriuos artino prie Dievo draugiškumu ir švelnumu. Norėdamas išplėsti savo veiklą ieškojo bendražygių. Įkūrė Saleziečių kongregaciją, Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų institutą ir Saleziečių bendradarbių sambūrį (tai – pasauliečiai, gyvenantys pagal saleziečių dvasią ir charizmą). Įsteigė daug kolegijų, mokyklų ir prieglobsčio namų neturtingam jaunimui tiek Italijoje, tiek užsienyje. Visą savo gyvenimą pasitikėjo Apvaizda, visiškai atsidavė Dievui, nors patyrė daug kliūčių ir sunkumų. Įgyvendinęs savąją Prevencinę sistemą (geriau jaunuolį auklėti iki jam padarant ką blogo, nei laukti, kada suklups, ir tada bausti), tapo auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju. Jo dvasia gyva ir šiandien, o jo sukurtoji auklėjmo sistema yra kelias į šventumą. Tai, kad daug saleziečių šeimos narių nusipelnė altoriaus garbę, yra autentiškas ir Bažnyčios pripažintas šios bendruomenės paminklas.

***

Dar jauną kunigą Joną Boską sukrėtė jaunuolių, pakliuvusių į kalėjimus, skaičius. Grįždamas iš vieno tokio apsilankymo, tarė: „Šie jaunuoliai, išėję į laivę, turėtų rasti draugą, kad jis jais pasirūpintų, globotų, mokytų ir atvestų į bažnyčią švenčių dienomis. Tada jie nebegrįžtų į kalėjimą“.

„Mano brangūs jaunuoliai, aš jus myliu visa širdimi. Myliu jus vien už tai, kad esate jauni. Galiu užtikrinti, kad sutiksite daug protingesnių ir dorybingesnių asmenų, tačiau sunkiai rasite kitą asmenį, mylintį jus taip stipriai Kristuje Jėzuje ir trokštantį jūsų laimės.“ (Kun. J.Bosko).

į šventųjų ir palaimintųjų sąrašą