Vaikas gimsta šeimoje. Tėvo ir motinos veidai yra pirmieji jį supančio pasaulio reginiai. Jų šypsenoje jam atsiveria žmogiškoji būtis. Įsikibęs jų rankų, jis išmoksta vaikščioti ir iš jų sužino apie meilę. Žmogui, savo gyvenimo pradžioje jos nepatyrusiam, dažnai labai sunku pasitikėti kitais žmonėmis, tikėti meile ir būti mylimam.

Mylinčiu žmogus tampa pats, nes Dievas, kuris yra Meilė, sukūrė jį pagal savo paveikslą, “sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį” (Pr 1, 27). Kai vyras ir moteris susiranda ir myli vienas kitą, nebenori atskirai gyventi, jie prižada vienas kitam būti ištikimi visą gyvenimą – teikia vienas kitam Santuokos sakramentą. Kadangi tai nėra vien jųdviejų, bet ir Dievo meilė, jie pasižada viešai, kunigo, Bažnyčios atstovo, ir dviejų liudytojų akivaizdoje. Jų sandėrio antspaudas – tai savęs atidavimas vienas kitam: jie tampa “viena siela ir vienu kūnu” ir taip randa būties pilnatvę ir laimę. Būdami vienu kūnu, jie gali pažadinti naują gyvybę – tuomet vyras ir moteris tampa tėvu ir motina. Taip jie pratęsia savo gyvybę. Kiekvienas vaikas yra Dievo dovana, tačiau ir įpareigojimas. Todėl sutuoktiniai Dievo akivaizdoje ir pagal savo sąžinę turėtų kartu planuoti savo šeimą.

Santuoka yra sandėris visam gyvenimui. Jėzus sako: “Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!” (Mk 10, 9) Šie žodžiai labai daug kam yra sunkūs, nes nėra jokios garantijos, kad partnerystė bus sėkminga: žmonės gali vienas kitu nusivilti. Ligoje ir skurde meilė gali užgesti. Gali būti, kad du vienas kitą labai mylėjusieji žmonės ima vienas kito nebesuprasti. Jie nebegali vienas su kitu kalbėtis, pasidaro visiškai svetimi. Yra daug iširusių santuokų.

Krikščionys gali tikėti, kad ir tokiu atveju jie nepraranda Dievo meilės ir nenustoja būti Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariais.

Santuokos priesaika:

Aš imu tave savo žmona (vyru)
ir prisiekiu tave mylėti,
būti tau ištikima(s),
palankiomis ir sunkiomis dienomis,
matydama(s) tave sveiką ar ligos prislėgtą,
tave gerbti ir iki mirties tavęs neapleisti.

Santuokos sakramentas: “Vienumas, nesuardomumas ir pasirengimas būti vaisingiems yra esminiai santuokos elementai. Poligamija yra nesuderinama su santuokos vienumu; ištuoka išskiria tai, ką Dievas sujungė; atsisakymas būti vaisingam atima iš sutuoktinių gyvenimo ‘brangiausią jo dovaną’ – kūdikį” (Gaudium et Spes 50, 1. Katalikų Bažnyčios katekizmas 1964).

  

● Kandidatai santuokai privalo užsiregistruoti pas kleboną ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki planuojamos jungtuvių datos.

● Reikia turėti šiuos dokumentus: krikšto liudijimą, sutvirtinimo liudijimą, tapatybės dokumentą, laisvo stovio liudijimą, leidimą susituokti už parapijos ribų (skirta asmenims, kurie gyvena už parapijos ribų), pažymą, kad baigė kursus sutuoktiniams.

● Santuokos liudytojai privalo būti tikintys ir praktikuojantis katalikai.

į viršų