salezietis kunigas

1837 m. birželio 9 d. – 1910 m. spalio 29 d.

Minėjimas – spalio 29 d.

Nuo pat vaikystės buvo kun. Bosko mokinys, vėliau tapo saleziečiu. Kun. Mykolas Rua žinojo, kaip nuolatos žengti šventumo keliu. Apie jį kun. Bosko sakydavo: „Su Mykolu dalinsiuos viskuo perpus“, taip norėdamas išreikšti įvertinimą ir išskirtinumą. Kruopštusis kun. Bosko bendradarbis pirmasis paveldėjo vadovavimą Saleziečių kongregacijai. Tapęs Vyriausiuoju rektoriumi, su ypatingu įsipareigojimu ir išmintimi atsidavė kongregacijos stiprinimui ir vystymui, plėsdamas jos horizontą.

Buvo didelės ištikimybės kun. Boskui pavyzdys, kurį galima įvardinti kaip tikrąjį dvasinį paveldėtoją, pasižymėjusį apaštaliniu užsidegimu padėti labiausiai stokojančiam jaunimui ir ištikimybe vienuolio įžadams, ypač neturtui. Iškilus kun. Mykolo Rua dvasinis patyrimas užima išskirtinę vietą Saleziečių kongregacijos istorijoje ir teikia svarią atramą stojant akistaton su ištikimybe steigėjo paliktam dvasingumo paveldui.

***

Palaimintasis Mykolas Rua rašė: „Tikrasis kun. Bosko sūnus pasitenkins būtiniausiu, dar labiau saugosis, kad jo širdis neprisirištų prie nereikalingo daikto. Jis dažnai asmeniškai tikrins, ar visa tai, ką jis turi naudojimui, yra paprasta ir kuklu. Ar neturi ko be vyresniųjų leidimo, o gal kas nors jam yra nebūtina, ir, galiausiai, ar su meile ir uolumu viskuo naudojasi bendruomenės labui.“ Tai patarimai saleziečiams, tačiau jie gali būti naudingi ir pasauliečiams, norintiems siekti evangelinio tobulumo.

Apie savo pirmąjį paveldėtoją kun. Bosko rašė savo dvasiniame testamente: „Jūsų rektorius mirė, tačiau bus išrinktas kitas, kuris rūpinsis jumis ir jūsų amžinuoju išganymu. Klausykite jo, mylėkite jį ir pakluskite jam, melskitės už jį taip, kaip meldėtės už mane. Sudie, mano brangūs vaikai, sudie. Aš jūsų laukiu Danguje…“ (Kun. J. Bosko)

 

į šventųjų ir palaimintųjų sąrašą