Apaštalo Petro Sekminių pamokslas Jeruzalėje daugeliui klausytojų įsmigo giliai į širdį. Jie klausia Petrą ir kitų apaštalų: ką mums daryti? Petras jiems atsako: “Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną” (plg. Apd 2, 37-38).

Tačiau naujoji Dievo bendruomenė, Bažnyčia, auga ne tik tarp žydų. Apaštalų darbuose Lukas pasakoja apie vieną iš septynių diakonų – Pilypą (Apd 8, 26-40). Dievo Dvasios skatinamas jis pasiekia į Gazą vedantį kelią, ten jį paveja kilmingo vyro iš Etiopijos vežimas. Etiopas buvo atvykęs j Jeruzalę pasimelsti. Dabar jis grįžta namo ir skaito pranašo Izaijo knygą. Pilypas klausosi, ką svetimšalis skaito, ir klausia jį: “Ar ir supranti, ką skaitąs?” Šis atsiliepė: “Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!” Jis liepia Pilypui sėstis į vežimą ir paaiškinti, ką reiškia Izaijo žodžiai. Pilypas papasakoja jam, kaip pranašo žodžiai dabar išsipildę per Jėzų Kristų: Jis norėjo žmones sutaikinti su Dievu. Tačiau žmonės Jį atstūmė. Jis prisiėmė Kančią, nesipriešino ir mirė ant Kryžiaus. Jis buvo nužudytas kaip Aukos avinėlis. Tačiau Dievas Jį prikėlė. Jis gyvas, mes esame Jo liudytojai. Jis yra Gelbėtojas ir Atpirkėjas. Kas tiki, kad Jėzus yra Mesijas, Gelbėtojas, ir pasikrikštija, tampa kitu žmogumi, nauju žmogumi, krikščionimi.

Keliaudami jie privažiavo vandenį. Etiopas ir sako Pilypui: “Štai vanduo. Kas kliudo man pasikrikštyti?” Jie įbrido į vandenį, ir Pilypas jį pakrikštijo: “Vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”. Jis tapo pirmuoju krikščionimi Afrikoje.

● Krikštas yra bendras visų krikščionių sakramentas. Bažnyčia jį teikia savo Viešpaties pavedimu: “Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios” (Mt 28, 19).

● Krikštas užmezga asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi. Jis taip pat reiškia ir tai, kad pakrikštytasis tampa tikinčiųjų bendruomenės, Bažnyčios, nariu. Jis suteikia nuodėmių atleidimą ir pradeda naują žmogaus, Jėzaus Kristaus brolio ar sesers, Dievo sūnaus ar dukters, gyvenimą. Pakrikštytieji meldžiasi: “Tėve mūsų, Kuris esi Danguje!”.

● Krikštas yra krikščioniškojo gyvenimo pradžią ir pagrindas, Dievo suteikta Malonė, kurią reikia išlaikyti per visą gyvenimą: kartu su Kristumi “palaidoti Krikšte, jūs Tikėjimu Jame prisikėlėte galybe Dievo, Kuris Jį prikėlė iš numirusių” (Kol 2, 12).

Kiekvienas žmogus gali pasikrikštyti, kiekvienas gali krikštyti – net nepakrikštytasis, jei tik jis nori padaryti tai, ką daro Bažnyčia. Krikštas teikiamas vieną kartą visam laikui, jo negalima nei panaikinti, nei pakartoti. Jokia nuodėmė nenutraukia Krikštu sutvirtintos sutarties.

Norintys pasikrikštyti suaugusieji rengiami Krikštui – mokomi Tikėjimo tiesų. Taip jie įtraukiami į Bažnyčią. Tėvai ir Krikšto tėvai atneša kūdikį į Bažnyčią krikštyti, nes, be suteiktos jam gyvybės, trokšta jam perduoti ir Tikėjimą, pažada vesti ir lydėti jį Tikėjimo keliu. Švęsdami Velyknakčio paslaptis, tikintieji – suaugusieji ir vaikai – atnaujina šv. Krikšto pažadus.

Velyknakčio liturgijos metu šventinamas Krikšto vanduo:

Visagalis, Amžinasis Dieve,
pažvelk į savo Bažnyčią
ir atverk Krikšto versmę.
Tegu šis vanduo įgauna Tavo
iš Šventosios Dvasios pagimdyto Sūnaus Malonę,
kad Krikšto sakramentu būtų nuplauta senoji
pagal Tavo paveikslą sukurto žmogus kaltė,
o vanduo ir Šventoji Dvasia teprikelia jį
naujam Tavo vaikų gyvenimui.

Krikštas: Šis žodis reiškia “būti panardintam” į vandenį, gyvenimo elementą. Nepakrikštytasis, atiduodamas gyvybę už Kristų (kankinys), gauna “Kraujo Krikštą”. “Troškimo Krikštas” siejamas su tais nepakrikštytaisiais, kurie daro gera savo artimui ir taip -sąmoningai ar nesąmoningai – seka Kristumi.
Tikime, kad mirusius be Krikšto vaikus Mylintis Dievas nepaliks be savo Globos. Krikštas teikiamas taip: Krikšto teikėjas triskart užpila vandens ant krikštijamojo galvos tardamas: “Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”.

  

  
Atmintinė Tėvams, prašantiems Krikšto savo vaikui

Dėl krikšto ateiname susitarti ne vėliau nei savaitė iki planuojamos krikšto datos.

Vaiko tėvai:

● privalo atnešti vaiko gimimo liudijimą,
● kartu su krikštatėviais atvyksta į raštinę surašyti dokumentus bei išklausyti paruošimo krikštui katechezę. Atvykimo laikas –  ketvirtadienis arba penktadienis 19 val., arba po vakarinių Mišių apie 19:30 val. arba kitu, su klebonu suderintu laiku.

Krikštatėviai privalo:

● būti tikintys ir praktikuojantis katalikai,
● būti priėmę krikšto bei sutvirtinimo sakramentus. Atitinkamus dokumentus turi turėti su savimi registracijos metu,
● jei būsimieji krikštatėviai yra susituokę, jie turi turėti Bažnytinę santuoką bei turėti su savimi atitinkamą dokumentą (negali būti asmenys sugyvenantys ne santuokoje arba gyvenantys tik civilinėje santuokoje),
● atnešti asmens tapatybės dokumentą.

į viršų