• MEDŽIAGA

Šv. Jono Bosko relikvijų kelionė Lietuvoje

Kodėl svarbios relikvijos?

Prakalbus apie relikvijas, mintys krypsta į paslaptis ir magiją. Sovietų valdžia, suprasdama regimų religinių ženklų svarbą ir dvasinę naudą, buvo uždraudusi platinti bei gerbti relikvijas. Kartais jas netgi nugvelbdavo ir sunaikindavo; taip, pavyzdžiui, nutiko su Vilniaus Bernardinų bažnyčioje saugomomis garsiomis relikvijomis.

Žodis relikvijos iš tiesų reiškia palaikų liekanas, taigi jų pagerbimas yra šventojo, prie kurio kapo pirmosios bendruomenės rinkdavosi melstis, prisiminimas, meilės ir pagarbos aktas. Tad kun. Jono Bosko relikvijų piligrimystė – proga prisiminti šventojo liudijimą ir leistis įkvėpiamiems jo meilės Dievui bei artimui.

Šv. Jono Bosko relikvijų kelionė

Relikvijų piligrimystė po pasaulį, prasidėjusi 2009 m. balandžio 25 d. Turine ir pasibaigsianti ten pat Italijoje, iš tiesų ypatinga. Šiuo metu vyksta baigiamasis jos etapas.

Kelionės tikslas – suvienyti skirtingų kraštų istorijas, kultūras, pasaulėjautą ir drauge švęsti reikšmingą sukaktį: prieš 200 metų gimęs ir prieš 80 metų paskelbtas šventuoju Jonas Boskas – tai sėkla, iš kurios išaugo didžiulė giria. Jo gimimo jubiliejų švęsime 2015 m. rugpjūčio 16 d. O dabar turime galimybę susiburti prie jo relikvijų, pasimelsti, apmąstyti ir atnaujinti tikėjimą, prašyti šventojo užtarimo, kad Dievas suteiktų gausių dvasinių malonių.

Ką pamatysime?

Šventojo relikvijos saugomos urnoje, vaško statuloje, kuri yra tiksli statulos Turino Marijos Krikščionių Pagalbos šventovėje (skulptorius Gabriele Garbolino) kopija. Statulos veidas – Jono Bosko pomirtinės kaukės kopija. Tad matysime ne šventojo kūną ar mumiją!

Statulos viduje pagarbiai patalpintos šventojo relikvijos – kun. Bosko dešiniosios rankos kaulai. Dešine ranka šventasis jaunimo globėjas daugybę sykių drauge melsdamasis laimino vaikus, geradarius, bičiulius ir kt. Urna, 199 cm ilgio, 80 cm pločio, 82 cm aukščio ir sverianti 570 kg, pagaminta taip, kad būtų matoma iš visų pusių.

Lietuvoje urna aplankys ne tik parapijas, kur darbuojasi saleziečiai (Kauno Palemono ir Vilniaus Lazdynų), bet ir visas septynių vyskupijų katedras. Daugelyje iš jų vietos vyskupas melsis prie relikvijų kartu su tikinčiaisiais.

Ką veikti prie urnos?

Svarbu suvokti, kad malda visuomet turi būti kreipiama į Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią ir kad dėmesys, kurį skiriame šventiesiems bei jų relikvijoms, – krikščioniui yra šventojo užtarimo prašymas. Ne šventieji daro stebuklus, bet Dievas per šventųjų artumą.

Relikvijas galime pagerbti kartu su bendruomene, kai Dievo tauta arba tikinčiųjų grupės susirenka dalyvauti liturgijoje. Taip pat galima melstis individualiai: prieiti prie relikvijų ir per šį regimą ženklą kreipti į Dievą prašymus, apgailestauti dėl paklydimų, melsti atleidimo, nuoširdžiai dėkoti. Svarbu atminti, kad tai reiškia tikėjimą, troškimą ieškoti Dievo valios, pastangas atsiversti.

Jau ne vienus metus relikvijų kelionę lydi ir malda už mūsų bažnytinių bendruomenių dvasinį atsinaujinimą, kad Viešpats laimintų savo Bažnyčią ir suteiktų naujų pašaukimų į kunigystę bei vienuolystę. Brangūs bičiuliai, štai čia ir slypi paslaptis, kaip urnos kelionė gali atnešti gausių dvasinių vaisių visai Lietuvai: jau dabar jų melskime…

Kun. Alessandro Barelli SDB

Praneškite apie relikvijų piligrimystę ir savo draugams bei artimiesiems.

Primename, kad Šventasis Sostas suteikė visuotinius atlaidus visiems, kurie įvykdę įprastines sąlygas pagerbs relikvijas.

į pradžią