Comunità parrocchiale

Jaunimo auklėjimo ir laisvalaikio vieta pagal Don Bosko dvasią. Oratorija atvira visiems vaikams ir jaunuoliams nuo 7 iki 18 metų. Veikla apima žaidimus, sportą, meninę veiklą, katechezę ir bendruomenines šventes.

Saleziečių Oratorija

Kas toji Oratorija?

Dar vaikystėje šv. Jonas Bosko suprato, jog tam, kad galėtų priartinti kitus vaikus prie Dievo, reikia jiems siūlyti ne tik kartu melstis, bet ir užsiimti kitokia veikla, kurią jie mėgtų ir kurios lauktų. Savo namų kieme jis kviesdavo kaimynus kartu žaisti, dalyvauti žongliravimo pasirodymuose, ilgais žiemos vakarais klausyti įdomių istorijų. Užsiėmimus visada užbaigdavo bendra malda, ir dažnai jaunasis Jonas visiems pakartodavo kunigo sekmadienio pamokslą. Taip gimė tai, ką jis vėliau pavadino Oratorija.

Oficialiai Oratorija gimė 1841-12-08, Švč. M. Marijos Nekalto prasidėjimo šventės dieną, kai kun. Jonas Bosko šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios zakristijoje sutiko Baltramiejų Garelli. Jiedu susipažino, pasikalbėjo, ir kunigas jį trumpai pamokė tikybos. Sekantį sekmadienį jau 5 vaikinai atėjo ieškoti „to linksmo kunigo“ ir pabūti su juo. Po 4 metų oratorijos veikloje dalyvavo 250-300 jaunuolių.

Bet kurioje pasaulio šalyje Oratorija yra tipiška saleziečių veikla su vaikais ir jaunimu. Šis žodis reiškia daugiau negu vietą- pvz., plytų pastatą. Tai apima visą naudingą veiklą visapusiškam vaikų ir jaunimo ugdymui, turiningam laisvalaikio naudojimui, krikščioniškai lavinant ir sielą, ir kūną.

Apibendrinant, Oratorija yra:

Namai, kuriuose galime jaustis šeima

Kiemas ir salė, kur galime draugiškai žaisti su kitais

Mokykla, kur galime išmokti geriau gyventi

Bažnyčia, kur galime artintis prie Viešpaties

Oratorijos Lietuvoje, Vilniuje

Jau prieš antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje veikė keletas Oratorijų: Vilniuje, Kaune, Vytėnuose, Raseinuose… Veikla buvo uždrausta Sovietų Sąjungos laikais, o vėl pradėta atkurti atgavus Nepriklausomybę. Nuo to laiko, kai Vilniaus šv. Jono Bosko parapija buvo pavesta saleziečiams, ypatingas dėmesys pradėtas skirti veiklai su vaikais ir jaunimu. Suorganizuoti vaikų chorai, prasidėjo vasaros kelionės ir stovyklos grupėms, pradėtos lankyti Lazdynų mokyklos.

Nuo 1996 m. saleziečių namuose vaikai ir jaunimas galėjo kasdien dalyvauti mišiose, susitikimuose, žaidimuose, leisti laisvą laiką, ruošti pamokas, švęsti šventės, važiuoti į stacionarines stovyklas – Oratorija pradėjo savo kasdieninį gyvenimą.

Nuo 2002 m. vasaros buvo pradėti rengti savanorių (saleziečiai vadina juos animatoriais) kursai, „masinės“ dienos stovyklos liepos mėnesį visiems vaikams. Taip oratorijos veikla stiprėjo, užsiėmimai jau vyko ir lietuvių, ir lenkų kalbomis. Veikla skiriama ne tik vaikams. Padėti užimti mažuosius – būti animatoriais – kviečiamas ir jaunimas. 2011 m. vasarą, liepos mėnesį, dienos stovykloje užsiregistravo 320 vaikų.

Nuo 2002 m. rudens kiekvieną sekmadienį prieš vaikų šv. Mišias vaikai kviečiami dalyvauti oratorijos žaidimuose. Į oratoriją ir mišias pradėjo lankytis ir tie vaikai, kurie jau yra priėmę Pirmąją Komuniją. Šiuo metu (2012 m.) kiekvieną sekmadienį į žaidimus ateina apie 60 – 80 vaikų. Per tradicines organizuojamas šventes dalyvaujančių vaikų skaičius siekia vidutiniškai 200 – 250. 2012 sausio 8 d. Trijų Karalių šventėje dalyvavo 272 vaikai ir 22 animatoriai.

2004 m. Vilniaus saleziečių bendruomenė įsigijo sodybą Ignalinos rajone Tverečiaus miestelyje. Nuo to laiko ten kasmet vasarą vyksta stacionarios stovyklos Vilniaus ir Kauno saleziečių oratorijų vaikams bei animatoriams.

Darbo dienomis oratorijos veikla tęsiasi vaikų dienos centre, kuris atveria vaikams duris po pamokų. Jame savo laisvo laiko valandas gali padovanoti ir animatoriai.

Vilniaus Oratorijos dabartis

Kiekvieną sekmadienį kviečiame vaikus 14 val. dalyvauti žaidimuose

Kiekvieną sekmadienį vyksta šv. Mišios vaikams 15 val.

Darbo dienomis vaikai ateina į dienos centrą, kur ruošia pamokas, žaidžia ir būna kartu

Mokslo metų pradžioje, Trijų Karalių dieną, per Užgavėnes, Atvelykį po vaikų šv. Mišių vaikams organizuojamos teminės šventės su programa ir dovanomis

Kiekvienais metais liepos mėnesį Lazdynuose vyksta dienos stovykla vaikams

Kiekvieną vasarą rengiamos vaikų stacionarinės stovyklos Ignalinos rajone, Tverečiaus miestelyje

Jaunimas kviečiamas padėti savanoriškai organizuoti veiklą su vaikais

Animatoriai kiekvieną sekmadienį po vaikų šv. Mišių susirenka pabendrauti ir aptarti naujienas

Jaunimas yra kviečiamas į maldos susitikimus paskutinį mėnesio šeštadienį 18 val. (lietuvių kalba) ir pirmąjį mėnesio penktadienį 19 val. (lenkų kalba).

Animatorės liudijimas

„Atrodo, viskas prasidėjo dar taip neseniai, o iš tiesų praėjo jau visas dešimtmetis nuo tada, kai kun. Alessandro entuziazmu ir itališku temperamentu uždegta Vilniaus saleziečių vienuolyne Lazdynuose pradėjo veikti oratorija vaikams. Salezietis, įgyvendindamas savo misiją Vilniuje, į pagalbą pakvietė tuomet gausaus parapijos jaunimo choro vaikinus ir merginas. Vis tiek pradžia Vilniuje, manau, ir jam, ir mums nebuvo labai paprasta. Daugelis iš mūsų nebuvome turėję jokios savanoriško darbo patirties, nemokėjome draugauti su vaikais. (Juokinga prisiminti, bet asmeniškai man pačiai, iki tol nežinojusiai ir nesidomėjusiai salezietišku dvasingumu bei veiklumu pasaulyje, žodis „oratorija“ asocijavosi viso labo su muzikiniu žanru, o žodis animatorius – su dailininku, kuriančiu filmukus vaikams). Animatorių pasiruošimas prasidėjo nuo intensyvių kursų, ir jau po keleto mėnesių – 2002 m. vasarą – įvyko pirmoji vaikų vasaros dieninė stovykla Lazdynuose. Nors ir anksčiau kiti šv. J. Bosko parapijos kunigai vaikų ir jaunimo chorams bei mišių patarnautojams organizuodavo poilsį pajūryje kone kasmet, tąkart galimybę išvykti turėjo ir visi kiti vaikai. Viskas vyko tuo pačiu metu: ir tarpusavy, ir su vaikais mokėmės bendrauti bei draugauti, o savanoriaudami augome ir brendome patys. Buvo organizuojama dviejų savaičių trukmės dienos stovykla Lazdynuose ir viena savaitė Palangoje… Patirtis buvo nuostabi!

Kunigo atsidėkojimo dovana bei paskatinimas tęsti veiklą buvo kelionė į Romą, į Italiją – šalį, kurią įsimylėjome kone kiekvienas. Tai kun. J. Bosko gimtinė, tai kraštas, kuriame salezietiška dvasia įsišaknijusi giliai ir matomai. Koks didelis buvo kontrastas tarp to, ką veikėme namuose, ir to, ką matėme svetur! Saleziečių namai, kuriuose lankėmės, organizavo stovyklas visą vasarą šimtams vaikų, jose dirbo dešimtys animatorių, mus pasitiko gausios saleziečių brolių ir seserų bendruomenės, mokyklos, universitetai. Mėginti atkartoti visa tai čia, Lietuvoje, turbūt būtų „misija neįmanoma“, tačiau ir kur kas kuklesni saleziečių užmojai Lietuvoje, pavyzdžiui, sodyba užmiesty saleziečių vasaros stovykloms (dabar jau iš pamatų suremontuotas pastatas Tverečiuje), pradžioje atrodė lygiai taip pat utopiški ar nelengvai įgyvendinami. Po triukšmingos ir nuotykių pilnos vasaros tęsti veiklą ir sekmadieniais prieš mišias pasiryžo toli gražu ne visi animatoriai. Vaikų susirinkdavo negausiai, o be jų ir pati oratorija netenka savo prasmės. Vis tik buvo dedama nemažai pastangų, kad veikla nenutrūktų pirmaisiais metais. Kai kada gausesnis, kai kada mažesnis, kai kada stiprus, o kai kada ir ne visai darnus animatorių kolektyvas veikė, keitėsi, augo- gyveno realų gyvenimą su praradimais, rūpesčiais ir su džiaugsmais, pasisekimais.

Šiandien didelė dalis tų pirmųjų Vilniaus saleziečių oratorijos animatorių jau patys sukūrė šeimas, augina vaikus. Kai kas išvyko gyventi į užsienius, o parvykdami namo visuomet noriai ateina pasilabinti. Vieni vis dar savanoriauja čia pat, o kiti dirba su vaikais net ir pašvęsto gyvenimo kelyje. Kasmet į animatorių būrį ateina ir naujų veidų, jų gretose ypač smagu matyti išaugusius oratorijoje vaikus. Veiklos čia yra daug ir įvairios. Kunigai saleziečiai skatina aktyviai dalyvauti ir VAJC organizuojamuose renginiuose, skirtuose jaunimui, arba bendradarbiauti su kitomis organizacijomis.

Pati nežinau, kiek dar laiko dirbsiu kaip animatorė, bet jau žinau, kad ir į kitas gyvenimo sritis širdyje nusinešiu, ką išmokau čia, būsiu kitokiu būdu animatorė su žmonėmis, kuriuos teks susitikti. O tai, ką man dovanojo šv. Jonas Bosko ir jo dvasingumas, patirti oratorijoje, liks manyje visą gyvenimą.“ (Animatorė A.)

Artimo meilės ir socialinės pagalbos tarnyba. Caritas grupė rūpinasi vienišais seneliais, daugiavaikėmis šeimomis ir socialiai pažeidžiamais parapijiečiais. Organizuojami maisto dalinimo renginiai, drabužių rinkimo akcijos ir lankymas namuose.

Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos Caritas kviečia!

Prasidedant naujam sezonui nuoširdžiai kviečiame ateiti, pasišildyti ir rasti palaikymą. Jei išgyvenate sunkų etapą ar jaučiatės vieniši - mūsų durys visada atviros jums.

Jūsų laukia:

• šiltas puodelis arbatos ir jaukus pokalbis
• saugi aplinka, kurioje būsite išklausyti
• pagalba maistu, drabužiais ar daiktais
• bendri vakarai ir užsiėmimai.

Kada: kiekvieno mėnesio trečias trečiadienis, 18 val.

Kur: Šv. Jono Bosko parapija

Kontaktai: Sima + 370 605 70100

****

**2026 m. rugsėjo 16 dieną Caritas grupė surengė šventinį vakarą savo lankytojams. Po vasaros sugrįžusios, džiaugėmės susitikusios su savo lankytojais. Kartu skanavome su meile iškeptus pyragus. Skambėjo juokas žaidžiant žaidimus. Vakaras buvo šiltas ir jaukus. **

Nella parrocchia sono presenti 5 cori:

• Coro liturgico adulto LT che canta domenica alle 11:00. S. a Messa,
• Coro di bambini LT, canto domenica alle 15:00. Messa dei bambini,
• Gruppo musicale giovanile LT che esegue canti natalizi alle 19:00. S. A Messa.
• Coro liturgico adulto PL che canta la domenica alle 9:30. S. a Messa,
• Gruppo musicale giovanile PL che esegue canti natalizi alle 13:00. S. A Messa.

Invitiamo tutti coloro a cui piace cantare!

Servi – ragazzi e ragazze dai 9 anni, che aiutano il parroco S. Durante la messa. I ministri imparano la liturgia, la preghiera e la comunità. Corsi di formazione e campi vengono organizzati regolarmente.

**Ministrare **tradotto dal latino significa "servire". Pertanto, un ministro è un servitore, un assistente del sacerdote che aiuta il sacerdote durante la Messa o altri servizi. L'obiettivo più importante di un ministro è prendersi cura della bellezza della liturgia dando il buon esempio ai suoi coetanei. Il servo deve comportarsi bene non solo in chiesa, ma anche a casa, a scuola, in cortile. Lì il ministro deve testimoniare con il suo comportamento il suo amore per Dio e per l'altro.

10 comandamenti per il servo:

1. Un servitore ama Dio e svolge i suoi compiti in modo esemplare per la Sua gloria.

2. Un ministro serve Cristo in un'altra persona.

3. Il servitore lotta con i suoi difetti e sviluppa il suo carattere.

4. Il ministro coltiva in sé la grazia di Dio.

5. Il ministro conosce la liturgia e la vive.

6. Un servo porta ovunque la vera gioia.

7. Il servo riconosce Dio nella natura.

8. Il ministro conquista amici per Cristo nel suo lavoro e nel suo gioco.

9. Il servo è diligente e onesto negli studi e nel lavoro.

10. Il servo prega per la sua Patria e la serve con un lavoro onesto.

Chiunque voglia servire alla Messa è invitato e può contattare il parroco.

Gyvojo Rožinio bendruomenė jungia parapijiečius bendrai maldai. Kiekvienas narys kasdien kalba po vieną Rožinio slėpinį, o kartą per mėnesį visi susirenka bendrai maldai ir dvasiniam pokalbiui.

Mūsų parapijoje „Gyvojo Rožinio“ draugija. Šios maldos bendruomenės nariai įsipareigoję melstis bent po vieną Rožinio maldos slėpinį kasdien. Nariai meldžiasi popiežiaus, vietos vyskupo intencijomis. Rožinis – „rožių grandinė“ – yra pamaldus kartu su šv. Marija Jėzaus gyvenimo apmąstymas. Rožinis yra Evangelijos santrauka. Jis išreiškia gyvą tikėjimą ir nuoširdžią meilę Išganytojui ir šv. Mergelei Marijai.

Daugelis popiežių antrajame tūkstantmetyje turėjo bei puoselėjo pamaldumą į Mariją. Po Leono XIII – „Rožinio popiežiaus“ – visi popiežiai rekomendavo šią maldą. Jonas Paulius II buvo ypač pamaldus šv. Dievo Motinai. Jis visada nešiojosi rožinį su savimi ir be paliovos jį kalbėjo. Pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija Liurde ir Fatimoje kviečia kalbėti rožinį.

Kiekvieną mėnesio pirmąjį sekmadienį Šv. Mišių 19 val. metu yra meldžiamasi už gyvus ir už mirusius Gyvojo Rožinio narius. Visus norinčius kartu melstis nuoširdžiai kviečiame, nes malda yra žmogaus pokalbis su Dievu, brandinantis gilesnį tikėjimą, tvirtesnę viltį bei nuoširdžią meilę.

Una comunità internazionale che mette in contatto le persone con disabilità, le loro famiglie e i loro amici. Gli incontri includono preghiera, condivisione, celebrazione e comunione. Tutti sono i benvenuti: ogni persona è un dono di Dio.

"Fede e Luce" è un movimento comunitario cristiano. Queste comunità riuniscono bambini, adolescenti e adulti con disabilità mentali gravi o lievi, i loro familiari e amici, per lo più giovani.

Per le persone con disabilità mentale "Fede e Luce" offre l'opportunità di rivelare i propri talenti, condividere la ricchezza del proprio cuore e sperimentare la gioia dell'amicizia.

Per i genitori"Fede e Luce" è sostegno nei momenti difficili della vita, qui possono più facilmente notare la bellezza interiore del proprio figlio, i suoi veri doni. Molti genitori stessi diventano un sostegno per altre famiglie che attraversano difficoltà.

**Per gli amici **"Fede e Luce" è il modo per conoscere la vera amicizia. Grazie a una persona disabile sperimentano che nel mondo ci sono altri valori oltre all'efficienza, alla ricerca del profitto e alla corsa costante: i valori del cuore. L'uomo debole e rifiutato chiede presenza semplice, dolcezza, ascolto e fedeltà.

Le comunità “Fede e Luce” sono comunità di incontro, i cui membri si incontrano regolarmente per rafforzare i legami reciproci, condividere difficoltà e speranze, celebrare e pregare insieme. Tra un incontro e l'altro non ci dimentichiamo: ci telefoniamo, ci visitiamo, facciamo pellegrinaggi insieme, organizziamo campi estivi.

"DIEVOS SODAS" è una delle dieci comunità di "Fede e Luce" situate in Lituania e vicine alla Parrocchia San Giovanni Bosco.

Siamo sempre alla ricerca di nuovi membri!

Il gruppo di autoaiuto degli Alcolisti Anonimi si riunisce nei locali della nostra parrocchia. Gli incontri sono anonimi e aperti a chiunque cerchi aiuto per la dipendenza da alcol.

Dal preambolo di AA:

Alcolisti Anonimi è un'associazione di uomini e donne che condividono le loro esperienze, forza e speranza per aiutare se stessi e gli altri a riprendersi dall'alcolismo.

L'unica condizione per essere membro della società è il desiderio di smettere di bere. Alcolisti Anonimi non paga quote di ammissione o di iscrizione. Ci sosteniamo con i nostri contributi.

Alcolisti Anonimi non è affiliato ad alcuna setta, religione, politica, organizzazione o istituzione, evita qualsiasi discussione, non sostiene o si oppone ad alcun movimento.

Il nostro obiettivo principale è diventare sobri e aiutare altri alcolisti a diventarlo.

Se hai problemi con l'alcol e vuoi smettere di bere, sei il benvenuto.

Invitiamo i bambini e i giovani a partecipare ai campi estivi. I campi sono organizzati secondo lo spirito dell'educazione di Don Bosco: ti aspettano giochi, sport, laboratori creativi, escursioni e attività spirituali.

Il Corso Alpha è un ciclo di dodici incontri per coloro che cercano, chiedono e vogliono scoprire la fede vissuta insieme. Non ci saranno molte considerazioni teoriche o intellettuali qui: è principalmente un'esperienza personale: uno spazio per incontrarsi, condividere, ascoltare e sperimentare insieme ciò che è importante per noi.

Incontriamo persone proprio come te, con ricerche, domande e preoccupazioni simili. L'obiettivo è molto semplice: sperimentare insieme che non siamo soli e che Dio vuole essere vicino a noi e accompagnarci.

Invitiamo tutti, indipendentemente da dove ti trovi nel tuo viaggio di fede. Ti aspetteremo!

ŠV. JONO BOSKO PARAPIJOS MOTINOS MARGARITOS VARDO MOTINŲ MALDOJE (MM)grupė, sukurta moterims, kurios trokšta melstis kartu už savo vaikus ir vaikaičius bei Krikšto vaikus, o taip pat toms, kurios neturi, tačiau nori už vaikus melstis. Kviečiamos ir pašvęstojo gyvenimo seserys.

Moterys taip pat yra raginamos "įsisūnyti" kunigą, kaip dvasios vaiką, ir apgaubti jį savo malda. Meldžiamasi už Krikšto ir Sutvirtinimo, parapijos, viso pasaulio vaikus.

Visuomet meldžiamės:

į Šventąją Dvasią, kad Ji vadovautų susitikimui;

malda dėl apsaugos nuo blogio;

prašydamos atleidimo;

malda už protų ir širdžių vienybę;

Dievo šlovinimo malda ir giesmės;

vienybės malda su viso pasaulio MM grupėmis;

Šventojo Rašto skaitymas;

dėkojame Dievui už motinystės dovaną;

visuomet sudedame kortelės su savo vaikų vardais į krepšelį šalia kryžiaus ir savo širdyse patikime juos Viešpaties globai.

MM grupė renkasi kiekvieną trečiadienį 18 val. vienuolyno patalpose, po to 19 val. meldžiasi šv. Mišiose įsitraukdamos į liturgiją skaitant Šventraštį ir Visuotinę maldą.

Kviečiame į savo grupelę!

Kontaktinis asmuo:

Violeta +37066577114.

Incontro comunitario delle famiglie parrocchiali. Invitiamo tutte le famiglie a riunirsi, condividere e pregare.