Kvietimas gyventi ir dirbti su jaunimu pagal Don Bosco dvasią.
Saleziečių pašaukimas — tai kvietimas gyventi ir dirbti su jaunimu ir vargšais pagal Don Bosko dvasią. Saleziečiai kunigai, broliai ir vienuolės dirba mokyklose, oratorijose, jaunimo centruose, misijose ir parapijose visame pasaulyje.
Salezietiškas pašaukimas
Gyvenimas ir darbas su jaunimu
Dideliu savęs atsižadėjimu ir sunkiu darbu peržengdamas kiūtis, kurios neleisdavo tokios kilmės žmogui tapti kunigu, Jonas Bosko gavo išsilavinimą. 1841 m. tapo kunigu ir, atmesdamas patrauklius pasiūlymus susitvarkyti gyvenimą, pradėjo savo darbą su apleistais berniukais, kurių daugybė atvykdavo į Turiną pramoninės revoliucijos metu. Įkūrė oratoriją, kuri tapo namais, mokykla, sporto aikštele ir parapija tiems, kurie iki tol klajojo ieškodami užsiėmimo, nusikalsdavo ir dar nesuaugę jau buvo išstumti už visuomenės ribų. Kun. Bosko išmokydavo juos amato, rasdavo darbą, organizuodavo šventes, tikybos pamokas ir klausydavo išpažinčių, visais būdais stengdamasis juos atitraukti nuo blogo ir nemoralaus gyvenimo, kartu rodydamas pilnatvės kupino gyvenimo nuostabias perspektyvas, gyvenimą su Dievu širdyje. Tuo pačiu metu kun. Bosko visame mieste ieškojo pragyvenimo šaltinių, rašė ir spausdino reikalingas knygas, statė namus bei bažnyčias, patardavo popiežiams, nugalėdavo netikėtas kliūtis… Praktiškai jam nuolat esant jaunimo tarpe gimė genialus auklėjimo metodas, vadinamas prevencine sistema, apibūdinama žodžiais: užkirsti kelią blogiui – patraukti prie gerumo.